Bernhard Keusling

 

„Man buvo septyneri metai, kai patekau į Lietuvą. Tarnavau, vargelį vargau...“

 

Bernhardas Keuslingas gimė 1936 m. spalio 30 d. Girdavoje (vok. Gerdauen), Rytų Prūsijoje, Franco ir Elzės Keuslingų šeimoje. Bernhardas turėjo jaunesniąją seserį Ilsę.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tėvas Francas Keuslingas buvo paimtas į frontą. Žuvo pirmomis dienomis. „Prisimenu, gavom žinią, kad tėvelis žuvo. Mums grąžino jo vestuvinį žiedą ir laikrodį, kuriuos jis turėjo išeidamas į karą.“

Elzė Keusling su vaikais ir daugeliu kitų pabėgėlių patraukė į Piliavos (vok. Pillau) uostą. Patekę į laivą, plaukė į Kylio (vok. Kiel) uostą. Pakeliui vieną laivą sovietų kariai bombardavo. Jis nuskendo. Kartu su juo nuskendo keli tūkstančiai pabėgėlių. Elzė Keusling su vaikais pasiekė Berlyną. Tačiau miestą netrukus pradėjo smarkiai bombarduoti. Aplinkui viskas degė, kaukė sirenos. Buvo nesaugu. Vieną dieną Bernhardas Keuslingas pamatė atriedančius Raudonosios armijos tankus. Berlynas buvo užimtas. Atėję sovietų kariškiai Elzei Keusling su vaikais liepė grįžti namo. Kelias namo buvo sunkus, nes keliai ir geležinkeliai buvo subombarduoti.

Namuose taip pat niekas nelaukė. Bernhardas prisimena: „Kai grįžom, mūsų name jau gyveno rusai. Viskas buvo išardyta, išdaužyta. Mes apsigyvenome kažkokiuose griuvėsiais virtusiuose namuose.“ Trūko pačių būtiniausių dalykų, ypač maisto. „Mama pradėjo dirbti laukuose ir taip gaudavo šiek tiek valgyti. Ji mums atiduodavo viską, kad mes kuo mažiau alktume, tačiau pati labai greitai nusilpo, susirgo ir mirė nuo bado.“

„Buvo šalta žiema, nebuvo kam palaidoti, todėl mudu su sesute ilgai buvom su mirusia mamyte. Paskui atėjo moterys, išnešė ją į daržinę ir ten paguldė.“ Po kelių dienų nuo bado mirė ir Bernhardo Keuslingo sesuo Ilsė. Ją taip pat nunešė į tą pačią daržinę ir padėjo šalia mamos kūno.

„Aš likau vienas. Nebuvo ko valgyti, todėl valgiau viską, ką radau šiukšlyne.“

1946 m. nepažįstama moteris atvežė Bernhardą Keuslingą į Lietuvą. Lybiškių kaimas (dab. Jurbarko r.) buvo pirma Bernhardo Keuslingo elgetavimo vieta. Pranas Streinys, gyvenęs Užšešuvio kaime (dab. Tauragės r.), buvo pirmas šeimininkas, pas kurį ganė gyvulius ir kuris mušdavo vaiką už menkiausius nusižengimus.

Antrieji Bernhardo Keuslingo šeimininkai ir globėjai – Stasys ir Petrė Gužauskai. Jie gyveno tame pačiame Užšešuvio kaime. Bernhardas pas juos augo prižiūrimas ir globojamas, vienus metus lankė mokyklą. Šeimininkai palaikė ryšius su Lietuvos partizanais, dėl to Stasys Gužauskas buvo suimtas ir nuteistas. Po jo suėmimo Bernhardas šioje šeimoje liko vienintelis vyras, kuriam teko rūpintis visais namų ūkio reikalais, eiti prievoles Pašaltuonio kolūkyje.

1957 m. susikūrė Norkiškės tarybinis ūkis. Bernardas įsidarbino mechanizatorių brigadoje. 1959 m. gavo pasą, priėmė Sovietų Sąjungos pilietybę. Tais pačiais metais Batakių bažnyčioje (dab. Tauragės r.) susituokė su Ona Šetkute. 1971 m. gimė duktė Rasa.

Mintimis sugrįždamas į praeitį, Bernardas Kizlingas sako: „Prisiminti labai sunku. Per karą viską praradau: tėvą, motiną, seserį. Toks likimas buvo skirtas. Juos visus praradau tuojau, o pats aštuoniasdešimt metų sulaukiau...“

2008 m. rugsėjo 3 d. Bernardui Kizlingui buvo pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – buvusio beglobio vaiko teisinis statusas.

< Ella Karin Matimaitienė (Ella Karin Macik)

Irena Jakštaitė-Bružienė (Gisela Launert) >