Ella Karin Macik

„Rykštę turėjau pati parsinešti. Tiek sukapojo, kad bėgo kraujas. Išbėgau į kelią, apaugusį gluosniais. Lijo, griaudė, žaibavo. Užlindau už medžių ir laukiau mamos. Vis tiek iš kažkur pareis mama. Neparėjo...“

Ella Karin Macik gimė 1943 m. liepos 3 d. Skiorino kaime (vok. Skörin), Rytų Prūsijoje, Artungo ir Emmos Macikų šeimoje, kurioje jau augo 1938 m. liepos 8 d. gimęs brolis Siegfriedas Macikas.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tėvas Artungas Macikas buvo paimtas į frontą ir dingo be žinios. Emma Macik su vaikais evakavosi į Lenkijos teritoriją. Po kiek laiko nusprendė grįžti atgal į namus, tačiau ten jau buvo sovietų kariai. Apsistojo Tilžėje (vok. Tilsit), buvusios muitinės pastate. Palikusi dvimetę Ellą Karin ir penkiametį Siegfriedą išėjo vandens. „Tuo metu keliu važiavo sunkvežimiai su sovietų kareiviais. Jie mamą sužeidė ir išsivežė. Ir viskas...“ Tiek apie mamos praradimą žino Ella Karin.

Likę vieni su broliu, jie perėjo Karalienės Luizos tiltą ir atsidūrė Panemunėje, Lietuvos teritorijoje. „Mes ėjome iš kaimo į kaimą, užėjome į kiekvieną namą. Ten gyveno lietuviai, bet jie nelaikydavo mūsų. Man tuomet buvo dveji metukai, broliui – penkeri. Jis visur mane vedžiojo, niekur nepaliko.“ Mažų vaikų kelionės tęsėsi apie ketverius metus. Pirma vieta, kurioje Ella Karin Macik pagyveno kiek ilgiau, buvo Vidgirių kaimas (dab. Pagėgių r.), Bartkų šeimos namai.

Nuo aštuonerių iki dvylikos metų Ella Karin gyveno Juknaičių kaime (dab. Šilutės r.) vokiečių siuvėjų šeimoje. Be Ellos Karin pas siuvėjus gyveno dar du vokiečių tautybės vaikai Gerda ir Fricas. Ella Karin buvo jauniausia. Brolis Siegfriedas tuo metu gyveno gretimame kaime, Lengvinaičių šeimoje. Visi trys vaikai vokiečių siuvėjų šeimoje buvo išnaudojami, mušami, maitinami sugedusiu maistu. Tie patys siuvėjai Ellą Karin išvežė į Šilutę prižiūrėti jų giminaičių mažų vaikų. Brolis Siegfriedas atvažiavo į Šilutę ir parsivežė Ellą Karin atgal į Juknaičių kaimą.

„Nuo dvylikos metų ėjau tarnauti pas žmones. Prižiūrėjau vaikus, dirbau visus darbus, maistą gaminau, gyvulius šėriau.“ Sulaukusi penkiolikos–septyniolikos metų, Ella Karin už viso mėnesio darbą gaudavo penkiolikos rublių uždarbį. „Jei gauni maisto pavalgyti, tai daug pinigų ir nereikia“, – sako ji. Apie 1959 m. Ella Karin įsidarbino Piktupėnų tarybiniame ūkyje (dab. Pagėgių r.). Dirbo laukuose. Su dėkingumu prisimena Vidgirių kaime (dab. Pagėgių r.) Jono ir Rasos Drąsutaičių šeimą, kuri Ellai Karin daug padėjo.

1964 m. Ella Karin Macik ištekėjo už Jono Matimaičio. Užaugino dukterį Ingą ir sūnų Virginijų. 2014 m. atšventė auksines vestuves.

Brolis Siegfriedas Macikas, atitarnavęs Sovietinėje armijoje, sugrįžo į Klaipėdą ir tapo jūreiviu. Dvidešimt penkerius metus plaukiojo. Mirė 2009 m.

Apie 1976 m. Ella Karin su broliu Siegfriedu nuvyko į savo tėviškę. Atrado tėvų namus, pasivaikščiojo po sodą. Namuose gyveno rusų kariškių šeima. Nuvykus dar kartą, rado jau apleistą namą ir šulinį su svirtimi. Kiti pastatai buvo nugriauti.

Mintimis grįžtančią į praeitį Ellą Karin Macik-Matimaitienę iki šiol kamuoja vienas klausimas: „Šiandien taip visi nori savo tėviškės. O kur mano tėviškė? Turi susitaikyti su tuo, ką turi...“

2009 m. vasario 2 d. Ellai Karin Macik-Matimaitienei buvo pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – buvusio beglobio vaiko teisinis statusas.