Rudolf Herzmann

„Buvau darbinis arklys. Niekas manęs nemylėjo, neužjautė ir nepaguodė. Taip ir tempiau savo jungą.“

Rudolfas Herzmannas gimė 1932 m. gegužės 23 d. Mauenfelde (vok. Mauenfeld), Rytų Prūsijoje, Egono ir Ernos Herzmannų šeimoje. 1933 m. rugsėjo 25 d. gimė Rudolfo sesuo Christelė.

1938 m. Rudolfas pradėjo lankyti mokyklą, tačiau mokslus nutraukė prasidėjęs karas.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tėvas Egonas Herzmannas buvo paimtas į karo tarnybą. 1944 m. pabaigoje Erna Herzmann su vaikais ir kitais gyventojais traukėsi nuo artėjančios Raudonosios armijos. Ji šeimą užklupo nedideliame Palmininkų (vok. Palmnicken) miestelyje prie Baltijos jūros. Buvo 1945 m. vasaris. Atėmė arklius, vežimą, vertingesnius daiktus ir liepė grįžti atgal. Pakeliui grįžtantys žmonės buvo nuolat puldinėjami, atimami paskutiniai jų daiktai, moterys ir merginos prievartaujamos. Rudolfas Herzmannas prisimena: „Mano mamai taip pat teko daug kentėti. Galiausiai ir jos netekome. Vieną rytą prie mūsų pabėgėlių būrelio privažiavo mašina. Iš jos iššoko kareiviai ir, atrinkę darbingiausias moteris, nusivežė kasti apkasų. Taip mes išsiskyrėme.“ 1945 m. pavasarį Rudolfas su seserimi Christele pasiekė namus, kuriuose kartu su seneliais ir mamos seserimi išgyveno beveik metus. Po to vėl buvo išvaryti. „Mus išvežė į netoliese esantį miestą. Apgyvendino barakuose. Reikėjo dirbti, o maisto nebuvo jokio. Valgėme viską, ką rasdavome: bulvių lupenas, daržoves, varles, kates, išsikasdavome nugaišusių gyvulių. Nuo bado mirė seneliai ir teta. Palaidojome juos netoliese esančiame miškelyje.“ Sunkiai susirgusi sesuo Christelė buvo paguldyta į ligoninę.

1947 m. gegužę penkiolikmetis Rudolfas nusprendė važiuoti į Lietuvą. Slapta įlindęs į prekinio traukinio vagoną, pasiekė Pilviškius (dab. Vilkaviškio r.). Čia, prisiglaudęs pas vieną moterį, gyveno apie tris mėnesius. Jai mirus vėl teko elgetauti. Pasiekė Obelinės kaimą (dab. Šunskų sen., Marijampolės r.). „Užklydau pas ūkininką Antaną Lutvaitį. Jis pagailėjo manęs ir priėmė dirbti. Laikai buvo sunkūs, žmonės gyveno baimėje. Miškuose vargo partizanai, o po kaimus šlaistėsi girti stribai.“ Ganydamas karves miške Rudolfas susitikdavo su partizanais. Dėl to buvo suimtas, išvežtas į Kapsuką (dab. Marijampolė) ir žiauriai tardytas, reikalaujant pasakyti partizanų pavardes. Po trijų parų smarkiai sumuštas buvo parvežtas pas ūkininką A. Lutvaitį. Nuo to laiko buvo nuolat persekiojamas.

1956 m. pavyko gauti pasą svetima pavarde – Jurgis Volkauskas, Jurgio. 1960 m. Rudolfas Herzmannas atvyko į Kapsuką (dab. Marijampolė). Įsidarbino statybos valdyboje. Įgijo suvirintojo specialybę ir dirbo iki pensijos. 1960 m. vedė Romualdą Novagrockytę. Po metų gimė duktė Jūratė.

Dar 1956 m. Rudolfas Herzmannas kreipėsi į tarptautinę Raudonojo Kryžiaus organizaciją, prašydamas suteikti informacijos apie jo šeimą. Tais pačiais metais sulaukė mamos Ernos laiško iš Kelno (vok. Köln) (Vokietija). Sužinojo, kad tėvas Egonas žuvo per karą.

Sesuo Christelė, išėjusi iš ligoninės, iškeliavo į Lietuvą. Pasiekė Tauragę. 1959 m. jai pavyko išvykti į Kelną (vok. Köln) pas mamą.

Rudolfui Herzmannui išvykti į Kelną (vok. Köln) neleido. Pirmasis susitikimas su mama įvyko tik 1986 m. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Rudolfas Herzmannas pradėjo tvarkyti dokumentus, kad galėtų išvykti į Vokietiją pas šeimą. 1997 m. kartu su žmona išvyko. Kelne (vok. Köln) gyveno trylika metų. 2010 m. sugrįžo į Lietuvą.

„Dažnai prisimenu karo siaubą. Jei ne Hitleris, pražudęs savo tautą, jei ne Stalinas, milijonai per juos žuvusiųjų būtų laimingai gyvenę, kūrę gėrį ir grožį.“

Rudolfas Herzmannas mirė 2017 m.