Kostas Galinaitis

Kostas Galinaitis

Horst Fischer

 

„Visko teko matyt, viską teko valgyt… Kaip mes išlikom gyvi, nežinau…“

 

Horstas Fischeris gimė Mėtežerynų (vok. Friedrichsdorf) kaime Rytų Prūsijoje. Tikslių savo ir savo šeimos narių gimimo datų jis neatsimena. Jo gimimo datą – 1939 m. – nustatė gydytojų komisija Lietuvoje. Tikėtina, kad Horstas Fischeris gimė apie 1937–1938 m. Šeimoje augo ir jaunesnysis Horsto brolis Manfredas, tačiau gimimo datą, 1940 m. rugsėjo 3 d., jam taip pat nustatė gydytojų komisija. Broliai nei tėvų, nei senelių vardų neatsimena.

Horsto mama sunkiai sirgo ir mirė net neprasidėjus karui.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Horsto tėvelis buvo pašauktas į frontą.

Broliai Horstas ir Manfredas augo pas senelius. Seneliai buvo ūkininkai: turėjo karvių, didelę fermą. Raudonajai armijai įžengus į Rytų Prūsiją, seneliai kartu su anūkais evakavosi. Tai vyko 1945 m. žiemą. Horstas pasakoja: „Pakeliu galvą, nusiklojęs pažiūriu, ir atrodo, lyg ledu važiuoji, lėktuvai kai užeina, tai kraujai tyška, arkliai krinta.“ Pabėgėlių kolonos su vežimų vilkstinėmis traukėsi į dabartinės Lenkijos teritoriją, tačiau Horstas neatsimena, kurioje tiksliai vietoje buvo apsistojęs su broliu ir seneliais. Atėjus sovietams buvo liepta grįžti atgal į namus. Tad teko pakartoti kelią kartu su namo grįžtančių gyventojų kolona. Parkeliavo atgal į senelių namus. Trobesiai buvo išlikę, bet daugumą sienų ir grindų lentų sovietų kariškiai išlupo ir panaudojo kaip kurą pasišildyti. Gyventi namuose dar buvo galima.

Atėjo pavasaris. Abu seneliai dirbo fermose, o broliukai likdavo namuose vieni. Garbaus amžiaus seneliai greitai mirė. Horstas ir Manfredas liko visiškai vieni. Aplinkui siautė badas. Juos pasiėmė nepažįstama moteris vokietė, įsodino į traukinį ir atvežė į Lietuvą. Horsto manymu, abu broliai išlipo kažkur netoli Kybartų (dar. Vilkaviškio r.) ir prašydami duonos vaikščiojo į aplinkinius kaimus.

1945 m. rudenį broliai užklydo į Jurgio ir Barboros Jakubauskų šeimą, kuri priglaudė jaunesnįjį Horsto brolį Manfredą. Jis apsigyveno Kuosių kaime (dab. Vilkaviškio r.). Šeima jam suteikė savo pavardę ir naują vardą: Manfredas Fischeris tapo Broniumi Jakubausku. Jurgio ir Barboros Jakubauskų šeima buvo didelė ir labai draugiška. Leido Bronių į mokyklą, stengėsi, kad įgytų išsilavinimą ir profesiją.

Bronius Jakubauskas sukūrė šeimą. Gyveno Daržininkų kaime (dab. Vilkaviškio r.). Mirė 2014 m.

Horstas Fischeris nukeliavo iki Stolaukėlio kaimo (dab. Vilkaviškio r.), kur jį priglaudė Simo ir Marijonos Galinaičių šeima. Suteikė savo pavardę ir naują vardą, perkrikštijo. Taip Horstas Fischeris tapo Kostu Galinaičiu. Įtėviai buvo geri, leido mokytis. Broliai Horstas ir Manfredas, tapę Kostu ir Broniumi, susitikdavo, drauge lankė tą pačią Klampučių septynmetę mokyklą, kuri buvo įkurta netoli brolių globėjų kaimų.

Vėliau Kostas Galinaitis lankė vairuotojų kursus. Atliko privalomąją trejų metų karinę tarnybą Sovietinėje armijoje. Grįžęs pradėjo dirbti vairuotoju. 1968 m. vedė Julijoną Vaškevičiūtę. Užaugino dukteris Vidą ir Laimą, sūnų Alvydą. Su šeima gyveno Kybartuose (dab. Vilkaviškio r.).

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Horstui ir Manfredui pavyko sužinoti, kad tėvelis per karą liko gyvas, gyveno Vokietijoje ir jų ieškojo. Deja, jie nesusitiko. Tėvelis mirė 1982 m. Daugiau žinių apie Fischerių šeimos narius jiems nepavyko surinkti.